Energijos tvermės dėsnis teigia, kad visas energijos kiekis izoliuotoje fizikinėje sistemoje išlieka pastovus, tačiau energijos formos gali kisti. Plačiau šį dėsnį nusako pirmas termodinamikos dėsnis, kad energija iš niekur neatsiranda ir niekur neišnyksta, o vienos rūšies energija gali virsti arba būti pakeista į kitos rūšies energiją. Taigi Elektros energetika yra plati tema, tačiau vaizdžiai pateikus ji tampa visiems suprantama. LTPESI (Lietuvos tarptautinių politinių ir ekonominių santykių institutas) gana įdomiai pateikia Lietuvos energetinę (ne)priklausomybę. Galima sutikti su galutine išvada arba ne, bet šie filmai turinčius galvą tikrai privers pamąstyti. Taigi žiūrim ir mąstom Electrica vulgaris 1 dalis; Electrica vulgaris 2 dalis.

Šiandiena gavau p. Vlado laiška:
"Jūs visada per TV arba LR pasisakote labai logiškai ir argumentuotai. Ačiū. Norėčiau, kad Jūs imtumėtės spręsti išvažiavimo iš kiemų klausimą. Šiuo metu, kai gatvėje susidaro stovinčių automobilių eilė, išvažiuoti iš kiemo labai sunku. Pvz.: Partizanų g. Kaune piko valandomis (važiuojant link Taikos prospekto) prieš sankryžą su Birželio 13-tosios g. susidaro ilgos automobilių eilės. Norint išvažiuoti iš kiemo į kairę, reikia labai ilgai laukti, nes vairuotojai neįleidžia (kartais pasitaiko ir mandagių) į susidariusią ilga automobilių koloną. Gal galima būtų, kaip Londone, pažymėti tas gatvės vietas, kuriose neleidžiama automobiliui stovėti? Žodžiu, ar nežadate ką nors daryti dėl išvažiavimo iš kiemų palengvinimo? To klausimo sprendimą palikti tik vairuotojų kultūrai negalima. Pagarbiai, Vladas"
Dėkoju p. Vladai už gerą žodį. Jūsų išsakytos problemos tikrai labai aktualios. Kiek man pavyks aš bandysiu organizuoti jų sprendimą. Tačiau ne visada man pavyksta įtikinti kitus, kad mano siūlomi sprendimai tikrai reikalingi ir pagerintų eismo saugumą.

Pirminiais duomenimis Policijos duomenimis, iki š. m. rugsėjo 10 d., palyginti su 2009 metų tuo pačiu laikotarpiu, užregistruota: eismo įvykių 181 mažiau (7,1 proc. mažiau), žuvo 55 mažiau (22,6 proc. mažiau), sužeista 73 mažiau (2,5 proc. mažiau). Pagal ES šalių duomenis žuvusiųjų skaičius 1 mln. gyventojų ES vidurkis apytiksliai 82 žuvusieji. Lietuvoje pagal 2009 metų duomenis 1 mln. gyventojų 110 žuvusiųjų,  taigi Lietuva viršija 28 punktais.  O kaip Lietuvoje yra tiriamos eismo įvykio priežastys? Pastaruoju metu eismo saugumo srityje pradėjo dirbti „konsultantai“, „vadybininkai" ir „teisės specialistai“ neturintys inžinerinio išsilavinimo, kurie tiesiog neskiria eismo įvykio priežasties faktorių, nuo eismo įvykio pasekmių faktorių – nulemiančių sužalojimų, nuostolių ir apgadinimų dydį. Susidaro įspūdis, kad institucijos eismo įvykių tyrimą atlieka tik tikslu nustatyti eismo įvykio kaltininką bei jo padaryto nusikaltimo sunkumą, bet ne eismo įvykio priežastis. Dar įdomiau – kaip „įsisavinamos" lėšos ir koks jų panaudojimo efektyvumas? Keista kodėl nenorima įvertinti savivaldybių gaunamų lėšų kiekį per pastaruosius metus ir žuvusiųjų bei sužeistųjų skaičiaus kitimo tendencijas, t.y. koks skirtų lėšų panaudojimo efektyvumas? Taip pat nenorima palyginti avaringumą valstybinės reikšmės keliuose ir lėšų kiekį skirtų konkretaus kelio tvarkymui (eismo saugumo gerinimui ir visa kita), koks pasiektas rezultatas, t.y. kiek sumažėjo tame konkrečiame kelyje eismo įvykių, žuvusiųjų ir sužeistųjų?

 Paskaičiavau, kiek realiai, įvertinant ir mokant valstybei visus mokesčius, kainuotų viena vairavimo valanda žmogui, kuris norėtų ateiti patobulinti savo įgūdžius. Vienai valandai gaunu apie 50 litų, nenumatant pelno, tačiau padengiant savikainą, išlaidas ir nustatant tam tikrus atlyginimus už tą valandą. Oficialiai  ne viena vairavimo mokykla .... nurodo, kad viena papildomo vairavimo valanda kainuoja 35 litai, dvi papildomos vairavimo pamokos kainuoja 70 litų. Skaičiuojame, per dvi valandas vairuotojas važiuodamas vien kuro išdegina už keliolika litų. Vadinasi automobilio eksploatacijai ir darbuotojo dviejų valandų trukmės darbo užmokesčiui lieka 50 litų. Nuo jų reikia mokėti mokesčius, atslyginimus ir t.t.  Ar tai realūs tie 70 litų? Gal būt taip, jei vairavimo mokyklose nemokama, o tik išrašomi pažymėjimai, slepiami mokesčiai, naudojamas kontrabandinis kuras ir t.t. Tada klausimas, kur žiūri VMI, FNTT ir kitos tarnybos?

Dažnai nesusimąstant kiek daug laiko sutaupome, rizikuojame savo ir kitų sveikata bei finansine gerove, o kartais ir laisve, stipriau nuspausdami akceleratoriaus pedalą. Tačiau kiek gi sutaupoma ir kiek gali būti prarasta, jei skubėjimas, pažeidžiant ekspertų nustatytą ir eismo sąlygų diktuojamą saugų greitį, nepasiteisina. Daugiau...

Skiltyje "Auto" rasite naują skiltį " Greitis-laikas skaičiuoklė", kurioje galėsite įvesti savo atstumo ir greičio parametrus ir sugeneruoti greičių ir laiko trukmių bei skirtumų rezultatų lentelę.

Šiandiena varčiau mokyklos laikais skaitytą knygą, t.y. Kristijono Donelaičio poemą kūrinį  ,,Metai" (2014 paskelbti K.Donelaičio metais) dėmesį atkreipė idomus tekstas:
,,Jei kur būrą pamatęs su spragilu šikną bekrapštant, krauk į veizolus jam sparčiai, kad dantys braškėtų..."
Idomu ką jis turejo mintyse rašydamas šį tekstą?

Saugaus eismo specialistų bei mokslininkų atlikti tyrimai visada teigė, kad Kelių eismo taisyklių nuostata drausti naudoti dygliuotas padangas Lietuvoje bus žalinga eismo saugumui ir dėl to gali blogėti bendra eismo saugumo situacija, tačiau 2008 metais politikai nusprendė kitaip. Sveikintina, kad draudimas žiemą naudoti automobilius su dygliuotomis padangomis, kuris visuomenėje buvo sukėlęs nemažai diskusijų, atšauktas. Artimiausiu metu būtina patvirtinti reikalavimus naudojamoms dygliuotoms padangoms, kurie nustatytų dyglių skaičių padangoje ir jų masę. Svarbiausia rūpintis žmogaus gyvybe, o ne tik tariamu kelio dangos saugojimu. Keista kelių Lietuvos kelininkų logika drausti naudoti dygliuotas padangas, nes taip saugoma gamta, tačiau tuo pačiu kuo daugiau išpilti druskos tirpalų ant kelių. Ar Norvegija, Suomija, Švedija, Danija ir kitos šalys, kuriose leidžiama naudoti dygliuotas padangas, nesirūpina kelių danga? Manau priešingai – jų keliai žymiai geresni, neturintys provėžų ir tikrai geriau prižiūrimi nei Lietuvoje. Kažin ką i tai atsakytų mūsų kelininkai? Matyt, kad "duokit daugiau lėšų, o me sjas įsisavinsim..."

Artėja šalčiai., nepamirškite: pasikeisti langų apiplovimo skystį, pasitikrinti akumuliatorių bateriją, patikrinti generatoriaus ir vandens siurblio dirželius, padangas pakeisti į žiemines M+S, taip pat pasižiūrėti ar turite sniegui valyti šluotelę, ledo grandiklį ir kt.

Kas gali paneigti, kad Lietuvoje eismo kontrolės sričiai vadovauja ir joje dirba teisės specialistai neturintys inžinerinio išsilavinimo, nesuprantantys eismo saugumo sistemos visumos, o jų supratimas apsiriboja kontrole ir baudimu ir labai greitai jiems įauga jų pačių nebaudžiamumo jausmas, kuris tampa grėsme eismo saugumui ir visai visuomenei? Laikas tik patvirtina šį teiginį: 2009 m. lapkričio 9 d. Anykščiuose tarnybos metu policijos pareigūnas A.M. (gim. 1984 m.) vairuodamas automobilį Suzuki Vitara pėsčiųjų perėjoje partrenkė senutę. 2009 m. lapkričio 29 d. sekmadienį policijos pareigūno Ž.S. vairuojamas nuosavas automobilis Audi A4 Avant Jurbarke, Algirdo gatvėje pėsčiųjų perėjoje partrenkė 1929 m. gimusią jurbarkietę. 2009 m. gruodžio 4 d. policininkas kriminalistas Egidijus Merkelis nuosavu Volvo S60 dideliu greičiu lėkdamas Kauno gatvėmis mirtinai sužalojo pėsčiųjų perėja ėjusią lietuvių kalbos mokytoją. Galima ir toliau vardinti analogiškus įvykius, bet geriau pažiūrėkite...

Policija tikrino: Ar užsisegame saugos diržus? Ir štai kokie rezultatai: per vieną dieną visoje Lietuvoje specialaus reido metu, policija iš daugiau nei 1,5 milijono esamų vairuotojų, sulaiko "net" 150 asmenų, kurie automobilyje važiuoja neužsisegę saugos diržų. Ar tuo gali patikėti žmonės? Užduokime klausimą: ar realu, kad visuose automobiliuose Lietuvoje tik 150 žmonių per parą neužsisega saugos diržų?
Atlikau eksperimentą: Vilniuje ties Operos ir baleto teatro esančiame žiede per 30 minučių pravažiavo 11 automobilių kurių vairuotojai ar keleiviai nebuvo užsisegę saugos diržų. Matyt mano stebėjimai "netikslūs"...